Kiekvienoje parduotuvėje, kur paslaugos arba prekės parduodamos atsiskaitant ne tik kortele, bet ir grynais, yra kasa, o joje ir kasos juosta. Matome šį daiktą, ritinėlį specialaus popieriaus, kaip dalykinį produktą. Kasos juosta reikalinga lazeriniu būdu greitai išmušti kvitus. Ant jos ne rašalu užrašoma, o karščiu (naudojant rašalą) išdeginami tekstai, kuriuos mes matome pilkai. Jeigu mes imsime kaitinti kasos juostą, jai dar nepradėjus degti, ši ims ir pajuoduos – pasidarys tokios spalvos, kokios būna patys tekstai ant tos juostos. Tokios įmonės kaip raso.lt gali pasiūlyti įvairaus dydžio, matmenų, skirtingų juostų kasai. O kasos juostos kaina tikrai nebus per didelė išlaida net ir smulkesniam verslui. Tačiau kas, jeigu pažvelgtume į kasos juostą iš kitos pusės – iš dalykinės, iš tokios, kada galvotume apie ją kaip apie kaip apie savotišką dienoraštį. Dienoraščiai seniau būdavo tik rašomi, nebuvo nei nuotraukų, nei video. Taigi, ir šis ilgas popierius yra tarsi išrašytas dienoraščiu. Pilku pirkinių dienoraščiu. Paėmėme vieną parduotuvę ir paprašėme, kad ji porą mėnesių stebėtų, kokias prekes kasoje pavyksta dažniausiai įmušti skirtingomis dienomis ir skirtingu metu.
Sekmadienio dienoraštis
Kaip rodo tos parduotuvės duomenys, savaitė visgi prasideda sekmadienį, o ne pirmadienį. Tą atskleidžia gausiai sekmadienį prirašyta juosta kasos aparatui. Sekmadienį iš vakaro atvažiuoja apsipirkti daugiau šeimų, su vaikais arba be jų. Perkama didesniais kiekiais, o ne dviem dienoms. Matyt, planuojama apsipirkti maždaug „iki kito sekmadienio“ visai savaitei, tačiau žinoma vėliau savaitės eigoje vis tiek tenka eiti į parduotuvę ir kažko nusipirkti daugiau. Taigi daug perkama maisto, dideliais kiekiais. Ir buitinės chemijos, skalbimo miltelių, šampūnų, muilo, tualetinio popieriaus. Retai kada perkamas alkoholis, nebent labai prabangus – tarsi būtų skirtas kažkokiam dovanojimui.
Pirmadienio dienoraštis
Pirmadienį kasos aparato juosta ima žymėti naują savaitę miesto ritmu. Per šį eksperimento laiką kasos čekyje pirmadieniai žymėjo panašias tendencijas. Rytais tik atsidarius parduotuvei atskubėdavo pirkėjai, kurie pirkdavo kažką akivaizdžiai tik pusryčiams – vieną šokoladuką, batonėlį, bandelę ir, pvz., vaisių ar vandens. Galbūt planuodavo neštis į biurą. Taip pat didelis srautas ir eilės susidarydavo pietų pertraukos metu, kada būdavo perkamas visoks jau paruoštas maistas, bandelės, sultys. Po darbo kartais dar atvykdavo tokių didesnių apsipirkimo savaitei bangų, kokios būdavo ir sekmadienį.
Antradienio – ketvirtadienio dienoraštis
Šiomis dienomis laikydavo tendencija apsipirkti daugiau per pietus tam valgymui skirto maisto. Taip pat kasos aparatas fiksuodavo nedidelius įvairių tam sezonui būdingų prekių pirkimus ir įrašas kasos kvite. Tarkime, vasaros karštą dieną daugiau žmonių pirkdavo ledus, o šaltą dieną – kažko prie kavos, šokolado ar bandelių, kartais net iškart pirkdavo šaliką, skėtį.
Penktadienio dienoraštis
Kad ir koks būtų kasos juostos saugojimo laikas, mes kas savaitę matytume ir atsinaujinimus kasos juostoje penktadieniais. Miestas ruošiasi poilsiui ir savaitgaliui. Galima lengvai pastebėti, kad kiekviename kvite atsiranda daugiau alkoholinių gėrimų, taip pat ir sulčių, mineralinio vandens, vaisvandenių (galima prie alkoholio, arba tiesiog šventiniam stalui). Penktadienį kvituose daugiau neparuoštos mėsos, jeigu vasaros sezonas – tai ir užmarinuotų šašlykų bei mėsų, tinkančių tam. Apskritai, daugiau perkama ruošiantis savaitgaliui. Daugiau nekasdienio maisto. Daugiau nuperkama šviežių vaisių, daržovių, saldumynų, tortų. Mažiau pieno, varškės sūrelių, kurie labiau nuperkami ruošiantis naujai savaitei. Vasarą tokiu metu ir turistinės prekės dažnai nuperkamos, matyt, ruošiamasi kelionėms į gamtą.
